Pranešimas spaudai 2013 rugpjūčio 8 d.

2013 08 8

Brailio raštu išleista L. Klimkos knyga su CD

Kiekvieną rytmetį prabudusi saulutė kopia į dangaus kalną, ilgindama ar trumpindama dieną. Kasnakt vis keičiasi mėnulio išvaizda, – sužibęs vakaro žaroje plona skiltelyte, jis per mėnesį pasiekia pilnatį ir visiškai sudyla, palikdamas  tris tamsias naktis.

Šių dangaus šviesulių keliones seka gamtos reiškiniai: augmenijos pumpurų ir žiedų sklaida, vaisių branda, žiemos įmygis. Lygiai metų ratu sukasi lietuvio tradiciniai darbai, jų pabaigtuvės bei šventės. Visa tai sudėstyta į papročių kalendorių, kurio bruožų žinojimas šiandien būtinas ne tiek praktinei naudai, kiek tautinei savimonei ugdyti.  Šioje garsinėje knygoje apie svarbiausius mūsų etninės kultūros dalykus pasakoja etnologas profesorius Libertas Klimka.

Savo knygoje „Lietuviškųjų švenčių rate“ etnologas L. Klimka aprašo kalendorines ir šeimos šventes, atskleisdamas jų sąsajas su senąją baltų mitologija, aptaria tradicinius papročius, jų kilmę ir prasmę. Kalbama apie šventes tokia tvarka, kokia jos seka viena paskui kitą metų eigoje.

Knygas Brailio raštu akliesiems ir silpnaregiams leidžianti VšĮ „Brailio knyga“ perdavė LAB (Lietuvos Aklųjų Bibliotekai) etnologo L. Klimkos knygą „Lietuviškųjų švenčių rate“. Knygą sudaro keturios Brailio knygos. Šią knygą aklieji galės ne tik skaityti, bet ir jos  klausytis – VšĮ „Brailio knyga“, paskatinta rėmėjo TEO LT, AB išleido ir garsinę knygą kompaktinėje plokštelėje. Ji ypatinga, nes tekstą skaito pats autorius.

Išleistas knygas „Brailio knyga“ dovanoja Lietuvos Aklųjų Bibliotekai, jos padaliniams bei Vilniaus ir Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrams.

Libertas Klimka (gim. 1940 m. rugsėjo 18 d. Kaune) – lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. Jam  2005 m. yra įteikta valstybinė J. Basanavičiaus premija, 2008 m. kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos įsteigta Stasio Šalkauskio premija, skirta pažymėti iškiliems mokslo, meno, tautinės kultūros puoselėtojams.

Lietuvoje yra apie 7 tūkst. regėjimo negalią turinčių žmonių. Jie mielai klausosi knygų įrašų, tačiau raštingumui vystyti yra būtina skaityti pačiam. Brailio raštu leidžiamos knygos yra keletą kartų didesnės už įprastas.

Lui Brailio (Louis Braille) 1829 metais Paryžiaus Aklųjų institute sukurto rašto „raides“ sudaro šeši taškai, išdėstyti po tris dviejuose stulpeliuose. Siekiant suformuoti rašmenį, taškai yra pažymimi tam tikruose taškuose iš šešių. Aklieji skaito čiuopdami pirštais, rašo įspausdami specialiu rašikliu ar aklųjų rašomąja mašinėle specialiame popieriuje.

20-ojo amžiaus pradžioje knygos aklųjų raštu užsienio kalbomis buvo pradėtos vežti į Lietuvą. O lietuvių kalbai Brailio abėcėlę pritaikė Pranas Daunys, remdamasis latvių, vokiečių bei kitų lotynų abėcėlės kalbų abėcėlėmis. Pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu buvo išleista 1928 metais.

L._Klimka_skaito_knyga_2 L._Klimka_skaito_knyga_3 L._Klimka_skaito_knyga_1L.Klimka_Lietuviskuju_svenciu_rate_Brailio_rastu

Ištrauka iš audio knygos mp3 formatu:

  • /
Update Required
To play the media you will need to either update your browser to a recent version or update your Flash plugin.